Kuo skiriasi uždegimo žvakės ir pakaitinimo žvakės?

Įvadas

Vidaus degimo varikliai yra daugelio motorinių transporto priemonių pagrindas. Tačiau, kad jie veiktų, jiems reikalingi atitinkami komponentai, kurie uždegtų kuro ir oro mišinį. Priklausomai nuo variklio tipo, naudojamos uždegimo arba kaitinimo žvakės. Šiame straipsnyje aptarsime jų skirtumus, istoriją, veikimo principus ir pritaikymą.

Uždegimo žvakių ir kaitinimo žvakių istorija

Uždegimo žvakių istorija siekia XX amžiaus pradžią, kai buvo pradėti masiškai gaminti benzininiai varikliai. Iš pradžių uždegimo žvakės buvo paprastos konstrukcijos, tačiau jos greitai tobulėjo, kad atitiktų didėjančios variklio galios ir efektyvumo reikalavimus.

Kita vertus, kaitinimo žvakės atsirado kartu su dyzelinių variklių vystymusi 1930-aisiais. Jų paskirtis buvo užtikrinti, kad šiuos variklius būtų galima užvesti esant žemai temperatūrai, kuri anksčiau buvo didelė problema.

Uždegimo žvakės veikimas

Uždegimo žvakės naudojamos benzininiuose varikliuose. Jų pagrindinė funkcija – sukurti kibirkštį, kuri uždega kuro ir oro mišinį cilindre. Šiam procesui reikalinga aukšta įtampa, kurią tiekia uždegimo sistema.

Uždegimo žvakės susideda iš centrinio elektrodo, įžeminimo elektrodo ir izoliatoriaus. Šiuolaikiniuose modeliuose naudojamos patobulintos medžiagos, tokios kaip iridis ir platina, kurios užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką ir geresnį našumą.

Kaitinimo žvakių veikimas

Kaitinimo žvakės naudojamos dyzeliniuose varikliuose. Jų vaidmuo – įkaitinti degimo kamerą iki temperatūros, leidžiančios kurui savaime užsidegti. Dyzeliniuose varikliuose kuro mišinys užsidega dėl aukšto slėgio ir temperatūros, tačiau esant žemai temperatūrai tai gali būti sunku.

Kaitinimo žvakės susideda iš kaitinimo elemento, pagaminto iš aukštai temperatūrai atsparių medžiagų. Kaitinimo procesas paprastai trunka kelias sekundes, po kurio galima užvesti variklį.

Pagrindiniai uždegimo žvakių ir kaitinimo žvakių skirtumai

Uždegimo žvakių ir kaitinimo žvakių skirtumai daugiausia kyla nuo variklio, kuriame jos naudojamos, tipo. Uždegimo žvakės sukuria kibirkštį, o kaitinimo žvakės šildo degimo kamerą.

Medžiagos, iš kurių jos pagamintos, skiriasi savo atsparumu temperatūrai ir dilimui. Be to, uždegimo žvakės paprastai keičiamos dažniau nei kaitinimo žvakės.

Palyginimo lentelė

Būdingas	Uždegimo žvakės	Kaitinimo žvakės
Variklio tipas	Benzinas	Dyzelinas
Funkcija	Kibirkščių generavimas	Degimo kameros šildymas
Medžiagos	Iridis, platina	Aukštos temperatūros lydiniai
Pakeitimo laikas	Kas 30–50 tūkst. km	Kas 100–150 tūkst. km
Atsparumas šalčiui	Žemas	Aukštas

Degalų sąnaudų grafikas

Žemiau pateiktoje diagramoje palyginamos vidutinės benzininių ir dyzelinių variklių degalų sąnaudos:

Benzininiai varikliai: 8–12 l/100 km Dyzeliniai varikliai: 5–8 l/100 km

Dyzeliniai varikliai pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis, kurios dažnai yra lemiamas veiksnys renkantis transporto priemonę.

Taikymas praktikoje

Uždegimo ir kaitinimo žvakių pasirinkimas priklauso nuo transporto priemonės variklio tipo. Benzininiai varikliai dažnai naudojami lengvuosiuose automobiliuose dėl paprastesnės konstrukcijos ir mažesnių gamybos sąnaudų. Kita vertus, dyzeliniai varikliai yra labiau pageidaujami furgonuose ir sunkvežimiuose, kur svarbiausia yra efektyvumas ir mažos eksploatavimo išlaidos.

Santrauka

Uždegimo ir kaitinimo žvakės atlieka labai svarbų vaidmenį vidaus degimo variklių veikime. Nors jų funkcijos skiriasi, abu tipai yra būtini tinkamam variklio veikimui. Suprasdami jų skirtumus, galite geriau rūpintis savo transporto priemone ir priimti pagrįstus sprendimus perkant ar atliekant automobilio techninę priežiūrą.